Tyrimas: Civilizacijos Pasmerktas Per Didelis Vartojimas, Turto Nelygybė (Infografija)

{h1}

Pažangioji visuomenė dažnai žlunga, nebent imamasi priemonių sureguliuoti išteklių vartojimą ir ekonominį stratifikaciją.

NASA finansuojamas tyrimas apžvelgė veiksnius, dėl kurių žlunga civilizacija. Per pastaruosius 5000 metų žlugo daugybė pažangių visuomenių, dėl kurių šimtmečiai mažėjo ir regresuoja. Remdamiesi plėšrūnų ir grobio sąveikos modeliu, mokslininkai padarė išvadą, kad žlugusioms visuomenėms būdingi du bendri veiksniai: per didelis gamtos išteklių sunaudojimas ir ekonominis stratifikacija.

Vadinamasis „gamtos balansas“ veikia taip: Augant grobio populiacijai, klesti ir juos maitinantys plėšrūnai. Tačiau kai plėšrūnų tampa per daug ir jie sunaikina grobį, bado padariniai. Mažėja ir plėšrūnų populiacija („žlugimas“).

Tyrime buvo nagrinėjami trys scenarijai: Egalitarinis, Nešališkas ir Nelygus. Egalitarinėje visuomenėje, kurioje nėra elito klasės, pusiausvyrą galima pasiekti ten, kur įprastas gyventojų skaičius padidėja iki maksimalios planetos nešančiosios galios.

Tačiau jei gyventojai per daug išnaudoja savo išteklius, įvyksta žlugimas, po kurio neatsigaunama. Ištekliai, turtas ir gyventojų skaičius sumažėja.

„Equitable“ visuomenė suskirsto gyventojus į „darbuotojus“ ir „bedarbius“. Ši visuomenė gali pasiekti pusiausvyrą lėtai augant ir teisingai paskirstant atlyginimus.

Netolygaus scenarijaus atveju populiacija žlunga po akivaizdžios pusiausvyros, kai elito populiacija pradeda kilti ir pasiekia aukščiausią tašką maždaug 775 metais. Iki 900 metų viskas sugriuvo, o gamta atsigauna.


Vaizdo Papildas: .




LT.WordsSideKick.com
Visos Teisės Saugomos!
Dauginti Jokių Medžiagų Leidžiama Tik Prostanovkoy Aktyvią Nuorodą Į Svetainę LT.WordsSideKick.com

© 2005–2020 LT.WordsSideKick.com